Visi, kurie augina vaikus, kartais susiduria su situacijomis, kuriose, tarsi, tampa nebeįmanoma suvaldyti vaiką. Tokiais atvejais pradedame galvoti ar viską darome teisingai ir kodėl mūsų žodžiai nepasiekia vaiko.
Bendruomenių kaitos centras, bei paramos vaikams centras pateikė patarimus, kaip vienais ar kitais atvejais galima padėti savo vaikams. Keliais punktais trumpai apibendrinau, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

1. Kai vaikas elgiasi pernelyg impulsyviai, nesuvokia to, kas jam draudžiama, bei yra per daug linkęs rizikuoti, stenkimės:

• ramiu tonu ir su kantrybe dažnai kartoti tas pačias taisykles, kadangi vaikai nuo 1 iki 3 metų amžiaus dažnai jas pamiršta;
• pasakyti kas vaikui yra leidžiama. Vaikai, kurie nuolat girdi tik draudimus, nesupranta, kas jiems yra leistina. Todėl stenkimės vaikams parodyti, ką jiems galima daryti. Geriausias būdas yra duoti užduočių, kuriomis rodome, jog pasitikime vaiku. Pavyzdžiui, paprašykime vaiko nuvalyti dulkes, padėti patiekti stalą, susitvarkyti namus. Vaikai kurie gauna užduočių dažniau pasitiki savimi, bei rečiau daro tai, kas jiems draustina;
• kalbėti su vaiku būnant šalia. Vaikai nuo 1 iki 3 metų amžiaus dažnai neišgirsta, kai jiems yra šaukiama iš toli. Jie dar nepajėgūs suvokti garsų toli nuo jų;
• paskatinti vaiko gerą elgesį. Vaikas, kuris yra giriamas, labiau savimi pasitiki, bei žino, kad jo tinkamas elgesys yra vertinamas.

 

2. Kai vaikas tampa užsispyręs ir dažnai sako “mano” ir “ne”, galime pamėginti:

• atidžiai parinkti taisykles. Mažiems vaikams yra labai sunku laikytis taisyklių, todėl jas reikia apibrėžti aiškiai tik būtiniausiems dalykams ir laikytis nuoseklumo. Jei niekada neleidžiate vaikui šokinėti ant lovos, paaiškindami jam, jog gali nukristi ir susižeisti, šios taisyklės turitės laikytis visada. Jei vaikui bent retkarčiais bus leidžiama pašokinėti, jis nesupras, kodėl kartais galima, o kartais ne. Taip pat svarbu bendras taisykles aptarti su kitais suaugusiaisiais, kurie įsitraukia į vaiko auklėjimą. Jei yra griežta taisyklė, jos turi laikytis visi, taip bus vaikui paprasčiau jos nelaužyti;
• suteikti galimybę vaikui pasirinkti. Vaikas, kuriam bus leidžiama kažką nuspręsti savarankiškai, jausis labiau vertinamas, bei rečiau prieštaraus. Paklauskime vaiko, ką jis šiandien nori apsirengti, arba leiskime nutarti, kas šiandien bus paruošta pietums;
• duoti jam laiko. Dažnai vaikai žaidimo metu yra labai įsijautę, ir jei kas nors nutraukia jo veiklą, greitai susierzina ir ima prieštarauti viskam, ko turi imtis. Jei vaikas žaidžia, o jau laikas ruoštis išvykai į miestą, praneškite vaikui kelias minutes prieš tai. Pasakykite, kad jis turi dar kelias minutes pažaisti, o paskui reikės ruoštis. Taip vaikui bus lengviau nutraukti savo veiklą.

3. Kai vaikas labai susierzinęs, bei nesuvokia pats savo jausmų, reikia:

• nereaguoti į vaiko kaprizus ir leisti jam pykti. Tiesiog saugokite, kad vaikas nesusižeistų ir nesužeistų kitų. Vaikams reikia išmokti valdyti savo pyktį, o to jie išmoks, jei duosime jiems laisvės. Užgniaužti savyje jausmus yra negerai;
• laikytis taisyklių. Žinoma reikia leisti vaikui išlieti savo pyktį, tačiau būtina laikytis nuoseklumo. Jei vaikas pyksta, kad jau laikas namo, nenusileiskite. Ramiai vis kartokite “Žinau, kad tu dabar piktas, tačiau mums reikia namo”;
• nuraminti. Po pykčių, tiek vaikas, tiek suaugęs jaučiasi negerai. Vaiką galime nuraminti apsikabindami, pakalbėdami, jog džiaugiamės, kad pyktis jau praeityje. Tokiu atveju, vaikas žinos, kad pyktis yra normalus reiškinys, jis praeina ir svarbiausia, išmoks ir pats ateityje prieiti ir susitaikyti.

Remtasi: 2010-pozityvi-tevyste-1-3-metu-vaikai