Kad suprastumėte, kodėl emocinė šiluma yra tokia svarbi tėvų ir vaiko santykiams, bei vaikų mokymui(si), atlikite žemiau pateiktą užduotį.
Įsivaizduokite, kad pradėjote mokytis naujos kalbos.
Prie kiekvieno teiginio pažymėkite atsakymą, kuris geriausiai atitinka Jūsų nuomonę.
Jums geriau seksis mokytis, kai mokytojas:
a) pasakys Jums, ką atlikote teisingai;
b) pasakys Jums tik tai, ką padarėte blogai.
Jums geriau seksis mokytis, jei jausite, kad:
a) esate saugus šalia savo mokytojo;
b) bijote, jog jis suduos Jums, jei tik padarysite klaidą.
Jums geriau seksis mokytis, jei galvosite, kad:
a) mokytojas liks su Jumis ir bus šalia, parems Jus net ir tada, kai suklysite;
b) išlėks iš kambario supykęs kiekvieną kartą, kai padarysite klaidą.
Norėsite leisti laiką su mokytoju, kuris:
a) yra malonus ir supratingas;
b) nuolat gėdina ir kritikuoja Jus.
Norėsite išmokti daugiau, kai jūsų mokytojas:
a) sakys Jums, kad Jūs galite išmokti;
b) sakys Jums, kad esate kvailas.
Ar norėsite papasakoti mokytojui apie savo problemas, jeigu tikėsitės, kad:
a) jis išklausys ir padės Jums;
b) jis supyks ir nubaus Jus?
Dauguma tėvų prie kiekvieno teiginio pasirinks pirmąjį variantą “a)“. Joan Durrant teigia, jog taip yra dėl to, jog mes esame motyvuoti bandyti, pamėginti dar kartą ir ištaisyti savo klaidas būtent tada, kai jaučiame paramą. Jausdami baimę pamažu prarandame motyvaciją. Pasitikėjimas savimi taip pat silpnėja. Negaudami palaikymo ir paramos, suaugę jaučia nerimą, kuris apsunkina mąstymą, gali pradėti jaustis kvailais.
O dabar pamąstykime patys sau. Ar su savo vaiku elgiamės visada taip, kaip norime kad su elgtųsi. Ar tikrai visada suteikiame pakankamai paramos, supratimo, jam darant klaidas? Ar nepuolame dėl vaiko nesėkmių, dėl kurių jis ir pats savaime nusiminęs, priekaištauti, vietoj to, kad paskatintume mėginti dar kartą?… Išvadas jau padarėte patys.
Testas iš: knyga-stipriu-santykiu-tarp-tevu-ir-vaiko-kurimo-vadovas-1, 27 psl.
Tėvų ir vaikų bendravimo svarba 