Geri santykiai su vaikais, labai svarbūs jų pilnavertiškai fizinei ir emocinei raidai. Kad padėtume vaikams vystytis, pasitikėti savimi, būti dorais žmonėmis, visų pirma turime rodyti jiems tinkamą pavyzdį. Gero elgesio vaikai iš mūsų mokosi, pirmiausiai, tik tada, kai tarpasmeniniai santykiai yra pakankamai artimi ir egzistuoja ryšys.
Deja, kad ir kaip paprasta pasakyti, ne visada ryšys tarp tėvų ir vaikų atsiranda tik jam gimus ir yra geras. Kartais tam reikia atitinkamų pastangų, o mes kaip suaugę, atsakingi ne tik už save, bet ir už savo vaikus, galime atrasti tam tinkamų būdų.

Šeimos socialinių mokslų profesorė Joan Durrant (2012), pateikia keturis esminius principus, kurie anot jos, yra stiprių santykių tarp tėvų ir vaikų “statybiniai blokai”. Taigi, norėdami sukurti gerus santykius su savo vaikais, turėtumėte laikytis šių principų:

1. Savo ilgalaikių auklėjimo tikslų nustatymas;
2. Šiltų santykių su vaiku kūrimas ir elgesio ribų nustatymas visose bendravimo su vaikais situacijose;
3. Supratimas, kaip vaikai galvoja ir jaučia skirtingose situacijose;
4. Orientacija į problemų sprendimą, o ne į bausmes.

Savo ilgalaikių auklėjimo tikslų nustatymas

Ilgalaikių tikslų kūrimas yra gan sudėtingas, tačiau įmanomas. Dažniausiai tėvai negalvoja apie ilgalaikius tikslus, o yra susitelkę tik į trumpalaikius, tokius, kaip: laiku nuvežti į darželį, nepavėluoti į darbą, prižiūrėti, kad pakankamai šiltai apsirengtų. Kasdienybėje siekiant trumpalaikių tikslų ir kartu rūpinantis mažu vaiku, dažnai netenkame kantrybės, prarandame savitvardą, imame, šaukti. Kiekvienas iš mūsų žino, kad ne taip lengva įgyvendinti tikslą, laiku nuvykti į darbą, kai dvimetis mažylis nutaria nuo šiandien batus autis pats. Tačiau reikia nepamiršti žvelgti į ateitį. Ateityje visi norime, kad mūsų vaikai būtų geri, nekonfliktuojantys, mokantys spręsti problemas žmonės. O kaip jie iš mūsų to išmoks, kai mes nuolat siekdami savo trumpalaikių tikslų šauksime ir rodysime nepasitenkinimą. Tad stenkimės nusistatyti ilgalaikius tikslus, tokius, kaip „aš noriu, kad mano vaikas nešauktų ant kitų žmonių, tad net ir paprastose situacijose, praradęs savitvardą, stengsiuosi nešaukti pats.“

Šiltų santykių su vaiku kūrimas.

Labai gerai profesorės Joant Durant knygoje aprašyta, kaip tėvai gali suteikti emocinę šilumą savo vaikams:

• parodydami vaikams, kad jie yra mylimi, net ir tada, kai daro kažką blogai;
• paguosdami vaikus, kai jie jaučia skausmą ar bijo;
• išklausydami vaikus;
• pažvelgdami į situaciją vaiko akimis;
• žaisdami su vaikais;
• juokdamiesi kartu su vaikais;
• palaikydami vaikus, kai jie susiduria su iššūkiais;
• padrąsindami vaikus, kai jie turi atlikti kažką sudėtingo; Ș pasakydami vaikams, kad jie tiki jais;
• pripažindami vaiko pastangas ir pasiekimus;
• parodydami, kad jie pasitiki jais;
• linksmindamiesi kartu su jais;
• apkabindami juos;
• pasakydami: „Aš tave myliu.“

Supratimas, kaip vaikai galvoja ir jaučiasi skirtingose situacijose

Suprasti, kaip vaikai jaučiasi skirtingose situacijose yra labai svarbu, norint sukurti tinkamus santykius su vaiku. Juk, kai kūdikis verkia, nuolat stengiamės atrasti priežastį. Apgalvojame ar jis alkanas, ar nereikia pervystyti, o gal tik troškulys, gal kur nors spaudžia kojinė. Jei tinkamai atitaikome sprendimą atsiliepdami į vaiko verksmą, vaikas tada tampa ramus, daugiau šypsosi. Taip yra ir su kiek vyresniais vaikais. Dažnai baramės ant vaikų, kai jie yra pernelyg užsispyrę ir nuolat šaukia „ne“. Bet kodėl nepamąstome šio žodžio reikšmės, „ne“ gali reikšti.:

• „Man tai nepatinka.“
• „Aš nenoriu iš čia išeiti.“
• „Aš šito noriu!“
• „Noriu pats pasirinkti drabužius.“
• „Jaučiuosi sutrikęs.“

Jei kiek daugiau stengtumėmės įsijausti į situacijas, kuriose yra mūsų vaikas, bei suprasti jo pasipriešinimą, tikrai pamatytumėme, kaip vaikas tampa nuolankesniu. Vaikas nesipriešina, kai jam viskas gerai ir jis yra suprantamas.

Orientacija į problemų sprendimą, o ne į bausmes

Kai vaikas elgiasi netinkamai, dažnai elgiamės pernelyg impulsyviai nesusimastydami, kaip ta problema vaiko elgesyje būtų išties geriausia išspręsti. Dažnai vaiko netinkamam elgesiui pakanka nustatyti tam tikras elgesio ribas. Kaip tėvai jas gali nustatyti Joan Durrant aprašė šiais punktais:

• rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką;
• paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių;
• įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą;
• paaiškindami vaikams savo požiūrį ir išklausydami jų požiūrį;
• padėdami vaikams atrasti būdus, kaip ištaisyti savo klaidas taip, kad jie turėtų galimybę
  mokytis;
• mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms;
• dažnai kalbėdamiesi su vaikais;
• būdami teisingi ir lankstūs;
• kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų;
• paruošdami vaikus sudėtingoms situacijoms, paaiškinant, ko vaikai gali tikėtis ir kaip
  gali su tuo susitvarkyti;
• suteikdami informaciją, kuri reikalinga vaikams, kad jie galėtų priimti tinkamus
  sprendimus;
• vengdami grasinimų suduoti, gąsdinimų monstrais arba kitais dalykais, kurių vaikai bijo, atimdami iš vaikų savo meilę.

Literatūros šaltinis: knyga-stipriu-santykiu-tarp-tevu-ir-vaiko-kurimo-vadovas-1