Vaikai, kurie nestokoja kokybiško bendravimo su abiem tėvais, dažnai ir suaugę yra laimingesni žmonės, rečiau pasižymintys problematišku elgesiu. Suaugusio žmogaus gyvenimo laimės rodiklis priklauso nuo to, kokia buvo jo vaikystė. O norėdami, kad mūsų atžalos turėtų laimingą vaikystę, turime skirti jiems pakankamai dėmesio. Deja, Lietuvoje šiuo atveju situacija yra labai liūdna.
Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF organizacija kas metus atlieka tyrimus, matuodami vaiko laimės rodiklius skirtingose šalyse. Pastaraisiais metais organizacijos duomenimis pateikiama, jog Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi Europoje. To priežastis – tėvai jiems skiria per parą tik septynias minutes dėmesio (1).
Septynių minučių per parą vaikui jokiu būdu nepakanka. Gaudamas tik tiek dėmesio, vaikas patiria psichologinių bėdų. Tikriausiai būtent dėl to, kad Lietuvoje tiek vaikų, kuriais tėvai rūpinasi tik paviršutiniškai, nuolat skamba “Vaikų linijos” telefonas. Šios, vaikams pagalbą teikiančios organizacijos vadovas teigia, kad vaikams trūksta ne tik atjautos, dėmesio, rūpinimosi, tačiau pasigendama net pokalbių su artimais žmonėmis. Tokiais atvejais, padariniai vaikų psichikai yra neišmatuojami, ir gaila, neretai sunkiai ištaisomi.
Kai vaikams trūksta tėvų, automatiškai jie jaučiasi nemylimi ir nereikalingi, o tada prasideda daug gilesnės problemos: blogas elgesys, įvairios agresijos išraiškos, neapykanta aplinkiniams, išsišokimai. Visi šitie veiksmai padeda vaikui išlieti užslėptus savyje jausmus. Ir galo nėra. Toliau, vaikui vis daugiau augant ir atsiskiriant nuo visuomenės, nematant jokių vertybių iš savo tėvų, jokio gero elgesio, o svarbiausia jaučiant meilės stoką, seka problemos viena po kitos. Tokie vaikai dažnai patenka į negerą draugų ratą, ima vartoti alkoholį ar kitus svaigalus, veliasi į muštynes, bėga iš namų. Visa tai taip baisu, kad mintimis norisi vėl grįžti prie savo mažo vaiko ir daugiau negalvoti apie tokią tragišką mūsų pasaulio pusę. Juk nei vienas iš tėvų nenorime, kad mūsų vaikai dalyvautų toje šešėlių šalyje. Tad stenkimės nepamiršti. SVARBIAUSIA YRA SKIRTI SAVO VAIKUI DĖMESIO. Dėmesys yra visa ko pradžia. Ir nepamirškite: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Kartais viena nuoširdi, vaikui džiaugsmą kelianti valanda yra daug daugiau, nei visa diena praleista su tėvais, kurie nuolat rėkia.
Šaltiniai:
Tėvų ir vaikų bendravimo svarba 